Kartais atrodo, kad vasara Lietuvoje – kaip loterija. Vieną dieną kepina +30, kitą – lyg rudens vidurys, vėjas plėšo skėtį iš rankų, o temperatūra primena vėsų pavasarį. Žmonės laukia šilumos visus metus, o kai ji pagaliau ateina – pasiima atostogas, planuoja poilsį prie ežerų ar pajūry… ir tada dvi savaitės be perstojo lyja. Kaip čia taip?
O gal čia ne Lietuva sugedus, o mūsų lūkesčiai per dideli? Apie tai ir pasikalbam. Be per daug sauso mokslo, bet ir ne visai iš oro – pažadu.
Lietuva: tarp Atlanto ir Rusijos
Geografiškai mes gyvenam labai įdomioje vietoje. Ties vidutinių platumų zona, kur susiduria Atlanto vandenyno oro masės ir kontinentinis klimatas iš Rytų. Ir ką tai reiškia? Trumpai: mes gaunam visko. Ir dažnai – per daug.
Kai iš vakarų ateina drėgnas Atlanto oras, pas mus atneša debesis, lietų ir vėją. Kai iš rytų – karštį ir sausras. Kartais net per daug karščio. Bet problema ta, kad šitos dvi „stichijos“ dažnai pykstasi ties mūsų galvomis. Ir rezultatas? Nestabilumas. Vieną savaitę žliaugia, kitą – neįmanoma kvėpuoti.
Beje, vienas pažįstamas juokavo, kad nuspėti lietuvišką vasarą sunkiau nei lažybose atspėt rezultatą – taip jau viskas permaininga.
Klimato kaita viską dar labiau maišo
Ir ne, tai ne koks išsigalvojimas. Klimatas tikrai keičiasi, ir Lietuva tai jaučia. Vasaros tampa labiau ekstremalios – vieni metai labai sausi, kiti super lietingi. Prisimeni 2021 metų vasarą, kai pusę birželio buvo +33, o paskui liepą pylė beveik kasdien? Tai štai, taip dabar bus vis dažniau.
Ir dar: globalinis atšilimas nereiškia, kad pas mus bus vien tik karšta. Tai reiškia, kad orai bus nenuspėjami. Gali būti šiltesnė žiema, bet tuo pačiu – ir daugiau liūčių, audrų, krušos vasarą. O tai jau nebe taip linksma.
Kartais atrodo, kad ir orų prognozės labiau primena internetines lažybas nei tikslų mokslą – niekada nežinai, ar tas „saugus 24 laipsnių rytoj“ nevirs debesų armija su griaustiniu.
Kodėl negalim turėt tokių vasarų kaip Ispanijoje?
Ai, geras klausimas. Bet trumpas atsakymas – nes mes nesam Ispanija. Mes net ne Lenkija. Esam aukščiau, šiauriau, arčiau jūros, ir mūsų klimatas visai kitoks.
Lietuvoje vidutinė vasaros temperatūra sukasi apie +17…+19 laipsnių. Taip, būna ir karščio bangų, bet jos trunka kelias dienas, retai visą mėnesį. O lietus pas mus – beveik kasdienė rizika. Ir taip jau nuo senų laikų. Tad gal problema ne oruose, o mūsų galvose?
Gal mes tikimės iš vasaros to, ko ji paprasčiausiai negali duot. Nori tropikų – važiuok į Graikiją. O jei pasilieki Lietuvoj, teks pasiimti tiek saulės, tiek ir lietaus.
O gal mes per daug burbam?
Žinai, kaip būna: pavasarį visi svajojam apie šilumą. Kai ji ateina – jau per karšta. Kai lyja – kodėl taip blogai. O jei būtų tris mėnesius karšta – sakytume, kad gamta išprotėjo. Gal tiesiog mūsų standartai tokie, kurių joks oras nepatenkintų?
Beje, kažkas kadaise sakė: „jei negali pakeist oro, keisk požiūrį“. Skamba kaip iš motyvacinės knygos, bet tiesos yra. Lietuvoje vasaros nėra blogos. Jos yra… tiesiog lietuviškos. Su savom keistenybėm, trumpu sezonu, išdykėliškais debesimis ir nenuspėjamais orais. Ir galbūt, tame jų žavesys?
Kartais atrodo, kad net atostogų planavimas Lietuvoje – kaip lažybos internetu: pasirinki datą, statai ant saulės, o iškrenta dargana ir +14. Ir vis tiek kitąmet bandai iš naujo, tikėdamasis sėkmės.
Reply